grafikas 01

Kad jau ir „koronavirusuoti“, bet džiaugsmingi kovo 11-osios minėjimo renginiai neišvengiamai priminė, jog nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau tris dešimtmečius. Neįmanoma lyginti dabartinės knygų leidybos su situacija sovietmečiu, tačiau statistiniai rodikliai atskleidžia ypač ryškius pokyčius.

Pvz., vaikams ir paaugliams buvo išleista: 1963 m. – 96 pavadinimai knygų, o vidutinis tiražas – 14 500 egz., 1982 m. – 118 ir 37 000, 1989 m. – 131 ir 40 000*, 1993 m. – 118 ir 18 000, 1995 m. – 230 ir 7600, 2000 m. – 405 ir 3400, 2006 m. – 710 ir 3000, 2009 m. – 466 ir 2700, 2015 m. – 530 ir 2230, 2019 m. – apie 500 knygų. Šie skaičiai parodo, kad sovietmečiu knygų tiražai buvo gerokai didesni, tačiau knygų įvairovė daug siauresnė. Per penkiasdešimt metų (1940–1989 m.) Lietuvoje vaikams ir paaugliams išleista 4091 knyga, o per 30 nepriklausomos Lietuvos metų (1990–2019 m.) – apie 12 300 knygų.

Nuo tarybmečio laikų gerokai padaugėjo knygų ir pasikeitė pačios vaikų knygos, jų poligrafija, vizualika, forma, formatai, turinys. Tuo laikmečiu vaikų lektūrą sudarė tekstinės ir iliustruotos knygos, beveik nebuvo žaislinių, paveikslėlių knygų. Vos keli ryškiausi to meto paveikslėlių knygų pavyzdžiai – „Rikiki ir Rududu“, „Pifo nuortykiai“, Č. Torsono „Kikas“, V. Disnėjaus „Peliukas Mikis“ buvo plačiai žinomi ir pasklidę, nes tokių knygelių tiražai siekė 100 000 egz. Visai tam priešinga yra pastarųjų metų tendencija – priešmokyklinio amžiaus vaikams skirtų knygų gausa bei įvairovė. Dabar visuomenėje plačiai vartojamas terminas „paveikslėlių knygos“ talpina labai daug tipų ir skirtingos paskirties knygų mažiesiems: lytėjimo knygelės kūdikiams, žaislinės, betekstės, klasikinės paveikslėlių, pažintinės, ugdomosios ir kt. Knygynus ir prekybos centrus dabar užtvindę žaislinės, su techniniais efektais (garsu, šviesa, judančiais elementais), spalvinimo knygelės, mokykliniams pratybų sąsiuviniams artimi leidiniai su užduotimis, kur reikia piešti, spalvinti, rašyti, spręsti galvosūkius, vaikščioti labirintais, klijuoti, žaisti. Leidinėlių pavadinimai ar paantraštės bando paaiškinti knygelės paskirtį: 2-ečio užduotėlės su lipdukais; Pasakiukai mokosi skaičiuoti; Pratimai 4-mečiui, kuriais laviname dėmesį, atmintį, loginį mąstymą; Įvairūs gyvūnai: pažink spalvas; Piešk knygoje kreidelėmis: 4–5 metų vaikams; Knyga-eglutė su garsais 2-3 metų vaikams; Mano pirmieji augintiniai: lipdukų knyga; Skraidantys gyvūnai: lipdukų ir veiklos knyga; Smagus žaidimas su magnetukais ir kt. Didelė dalis tokių veiklos knygelių priskiriamos prie edukacinio, ugdomojo pobūdžio leidinių ir taip pat kaip mokomoji literatūra į vaikų knygų statistikos apskaitą nepatenka. Ši leidybos analizė paremta „Rubinaičio“ žurnale (2020, Nr. 1, p. 35–51) publikuoto 2019 m. vaikų ir paauglių knygų bibliografijos sąrašo duomenimis.

grafikas 02

Vaikų ir paauglių knygos klasifikuojamos į dvi grupes – pažintines (15 proc.) ir grožines (85 proc.), nors riba tarp jų kartais būna labai slidi. Pastarosios skirstomos į keturias grupes pagal amžių: ankstyvajam skaitymui (40 proc.), pradinių klasių skaitytojams (35 proc.), jaunesniesiems paaugliams (20 proc.), vyresniesiems paaugliams (5 proc.). Reikėtų akcentuoti, kad priskiriant knygas atitinkamoms amžiaus grupėms, sunku išvengti subjektyvumo, bet žymėti numanomą skaitytojo amžių pristatant vaikų knygas, yra įprasta praktika. Klasifikuojant vaikų knygas, susiduriama ir su daugiau keblumų. Nėra visai tikslu visas ankstyvojo skaitymo knygas priskirti grožinių kūrinių grupei. Priešmokyklinio amžiaus vaikams skirti leidiniai yra sudėtinga knygų rūšis, toks literatūros bei vizualiųjų menų derinys, atliekantis daug funkcijų – informacinę, pažintinę, estetinę, didaktinę. Bet tai labai svarbi knygų grupė, pradedanti formuoti mažamečių skaitymo poreikius.

grafikas 03

Iš daugiau kaip 500 Lietuvoje registruotų leidėjų knygas vaikams ir paaugliams pernai išleido 90 iš jų. Geografiniu požiūriu vaikų knygų leidyba susitelkusi Vilniuje (57 proc.) ir Kaune (27 proc.). Toks didelis leidėjų skaičius šiek tiek iškreiptai atspindi tikrąją situaciją. Didžioji dalis leidėjų (beveik 70) išleido vos po 1–2 knygas, o tai rodo, kad vaikų knygų leidyba arba leidyba apskritai jiems nėra pagrindinė veikla. Faktinį vaikų knygų leidybos sektoriaus pagrindą sudaro apie 20 leidyklų, kurios ir išleidžia didžiąją dalį, apie 80 proc. viso vaikų ir paauglių knygų srauto. Tai įvairios, skirtingos savo profiliu ir pajėgumais leidyklos. Stambūs leidėjai, kurie daug knygų leidžia ir suaugusiesiems – „Alma litera“, „Baltos lankos“, „Tyto alba“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Leidyklos, besispecializuojančios tik vaikų knygų leidyboje – „Nieko rimto“, „Debesų ganyklos“, „Tikra knyga“, „Jūsų Flintas“, „Garnelis“. Kai kurios – „Vaiga“, „Presvika“, „Egmont Lietuva“ leidžia tik verstines knygas.

grafikas 04

Leidyklos, pagal daugiausiai išleistų knygų pavadinimų skaičių 2019 metais, rikiuojasi taip: „Alma littera“ (104) , „Nieko rimto“ (68), „Vaiga“ (38), „Presvika“ (30), „Baltos lankos“ (29), „Egmont Lietuva“ (22), „Tyto alba“ (19), „Debesų ganyklos“ (18), „Jūsų Flintas“ (12), „Gelmės“ (9), „Tikra knyga“ (7), „Spaudos praktika“ (7), „Švieskime vaikus“ (6), „Trys nykštukai“ (5), „Odilė“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Garnelis“ (visos po 4) ir t. t. Dar reikėtų paminėti keletą leidyklų, kurios statistiškai nepateko į produktyviausiųjų dvidešimtuką – „Dominicus Lituanus“, „Žalias kalnas“, „Aukso žuvys“, tačiau vos keli jų išleisti leidiniai kasmet palieka ryškų pėdsaką vaikų knygų sektoriuje, jie dažnai pristatomi įvertinimams, pelno apdovanojimus.

Vaikų literatūros leidyba neretai vadinama stabiliausia knygų leidybos sritimi, nes vaikų knygos visuomet turi paklausą. Jų tiražai visuomet buvo gerokai didesni už bendrą tiražo vidurkį. Didžioji dauguma vaikų knygų leidžiamos 1500 – 3000 egz. tiražu, kitos net 4000 – 5000. Tiražai liudija, kad didesnę paklausą tarp vartotojų turi verstinė literatūra, tačiau būtent lietuvių autorių knygos yra didžiausių tiražų rekordininkės. Pvz., paramos ir labdaros fondas „Švieskime vaikus“ savo knygas leidžia 15 000 – 20 000 egz. tiražu, nauja ciklo apie Kakę Makę knyga „Kakė Makė ir draugystės šluota“ išleista irgi 20 000 egz. Tačiau netrūksta ir tokių lietuvių autorių, kurie pasitenkina kur kas mažesniais – 100, 200 ar 500 savo kūrinių tiražais. Kalbėti apie tiražus, skaičiuoti jų vidurkį darosi sudėtinga, nes daugėja atvejų, kuomet nei knygose, nei knygų duomenų bazėse jie nenurodomi.

Lietuvių autoriai dar vis sudaro šiek tiek daugiau nei pusę visų išleidžiamų knygų, tačiau vaikų knygų leidyboje šis santykis jau seniai priešingas – tik kas trečia vaikų ir paauglių knyga yra originalioji. Žvalgantis į atskiras amžiaus grupes, galima pastebėti, kad lietuvių autoriai savo kūrybą dažniau orientuoja į pradinukų auditoriją. Pradinių klasių skaitytojams skirtų originalių ir verstinių knygų išleidžiama po lygiai, tačiau paaugliams lietuviai rašo žymiai mažiau. Pernai paaugliams buvo išleista vos trylika knygų ir tai kartu su pakartotiniais leidimais. Iš aktyviau vaikų ir paauglių literatūros lauke kuriančių ir pernai knygas išleidusių autorių minėtini Selemonas Paltanavičius, Vytautas V. Landsbergis, Tomas Dirgėla, Kotryna Zylė, Ignė Zarambaitė, Lina Žutautė, Ieva Babilaitė, Virgis Šidlauskas, Kazys Saja, Vytautas Račickas, Virgina Šukytė, Raimondas J. Nabus, Zita Gaižauskaitė, Vilius Baltrėnas. Buvome įpratę, kad Kęstutis Kasparavičius kasmet išleidžia bent po vieną knygą. Deja, naujų šio menininko knygų pernai nesulaukėme. Už tai sulaukėme keliolikos vaikų poezijos, prozos ir paveikslėlių knygų debiutų, iš kurių ryškiausi Vytauto Varaniaus, Dovilės Zavedskaitės, Ginos Viliūnės, Daivos Molytės-Lukauskienės, Vaivos Rutkauskaitės, Dainiaus Gintalo, Vainiaus Bako, Pauliaus Norvilos, Modestos Jurgaitytės kūriniai.

O verstinės – paveikslėlių ir žaislinės knygos, senoji ir šiuolaikinė klasika, nuotaikingai iliustruoti nuotykiai ir literatūrinės pasakos, problemų proza ir magiškas realizmas – toliau dominuoja leidyboje bei vaikų ir paauglių skaityboje. Pastaraisiais metais buvo gausiai leidžiami knygų ciklai, tęsiniai (įvairūs vampyrizmai, „Nevykėlio dienoraštis“, „Prietrankos dienoraštis“, „Siaubų autobusas“, „Žvalgo mokinys“, „Atranka“, „Divergentė“, „Greek girl“ ir kt.). Kasmet pasirodydavo po kelis ciklus ar naujas jų dalis. Nors pernai tęsėsi „Vilkolakiuko Dolfo“, „Edeno vaikų“ nuotykiai, „Kartografo kronikos“, išėjo po vieną „Nevykėlio“ ir „Prietrankos“ dalį, pakartotinai išleistas Haris Poteris, bet naujų ryškių knygų serialų nesulaukėme.

Užsienio šalių vaikų literatūros spektras, atrodo, pakankamai platus – vertimai iš 17 pasaulio kalbų. Daugiausiai verčiama iš anglų kalbos – 58 proc. visų vertimų. Suprantama, kad didžioji dalis knygų yra anglų ir amerikiečių literatūra, bet pasirodė ir keliolika kitų anglakalbių šalių autorių knygų: airių (Patricios Forde „Žodžių sąrašas“), australų (Andy Griffiths „13-os aukštų namelis medyje“ ir „26-ių aukštų namelis medyje“, Danny Katz ir Mitcho Vane „Senelis ir pašėlusi jo komanda“, A. A. Tait „Už žemėlapio ribų“, Morriso Greizmano „Bent kartą“, Colino Thompsono „Smagi mokykla“, Johno Flanagano knygos), kanadiečių (Deboros Ellis „Maitintoja“, L. M. Montgomery knygos apie Anę), zelandiečių (Joy Cowley „Draugai – Gyvatė ir Driežas“).

Nors statistika fiksuoja daugiau kaip šimtą vertimų iš kitų kalbų, bet skaičiai neatskleidžia tikrosios padėties, kuri vaikų literatūros mėgėjus šiek tiek liūdina – naujų užsienio šalių (ne anglakalbių) grožinės vaikų literatūros knygų Lietuvoje sulaukiame mažokai. Pvz., iš 28 vertimų iš vokiečių kalbos – vos šeši nauji kūriniai (kita – pakartojimai, pažintinės ir žaislinės knygos). Analogiška situacija ir su kitų tauta literatūra: pasirodė 20 vertimų iš prancūzų kalbos, bet tik trys naujos grožinės knygos, iš rusų kalbos – 8, bet tik dvi naujos knygos. Jau įprasta, kad kasmet pasipildome įdomia Šiaurės šalių literatūra – išleista 15 knygų: švedų – 10, suomių ir norvegų – po dvi ir viena islandų pasaka. Kitų šalių knygos rikiuojasi taip: italų – 9, lenkų – 8, ispanų – 7, nyderlandų – 6, čekų – 2, slovėnų, ukrainiečių, kartvelų, armenų – po vieną. Dar lieka bemaž 30 knygų, kurių geografijos atsekti nepavyko, nes leidėjai knygoje nerašo, kokios šalies ar iš kokios kalbos vertimas.

grafikas 05

Peržvelgiant naujus vertimus, randame daug visiškai naujų užsienio autorių vardų, kurių kūryba iki tol neversta Lietuvoje. Dažnai tai būna skaitytojų įvertinimo sulaukusios ar apdovanojimus gavusios knygos, bestseleriai, apie ką leidėjai nevengia rašyti knygos viršeliuose. Dažniausiai verčiami ir leidžiami naujausi, per paskutiniuosius trejus metus sukurti šiuolaikinių autorių kūriniai, tačiau yra ir išimčių, kuomet buvo išleisti ir gerokai anksčiau parašyti kūriniai. Pvz., tik pernai pirmąkart Lietuvoje pasirodė Carlo Collodio pasaka „Rožinio beždžioniuko Pipi nuotykiai“, kurios originalas pasaulį išvydo 1887 m., Jacko Londono apysaka „Protėvių šauksmas“ (turėjome tik adaptaciją), tėvynėje išleista 1903 m; Jeano de Brunhoffo  „Dramblio Babaro nuotykiai“, Prancūzijos vaikus džiuginę jau 1931–1941 m., Marcelio Aymé „Katinėlio Murklio pasakos“, kurių atsiradimas datuojamas 1963 metais. Tai labai pavėluotai Lietuvą pasiekusi pasaulinė vaikų literatūros klasika.

Kita, lietuvių skaitytojams jau puikiai pažįstama pasaulio vaikų literatūros klasika, dažnai leidžiama pakartotinai. Visi pernykščiai pakartotiniai leidimai (lietuvių autorių knygos ir vertimai) sudaro apie penktadalį metinės vaikų knygų produkcijos. Pernai ypač gausiai buvo perleidžiama ir senoji, ir šiuolaikinė vaikų literatūros klasika. Kai kurie leidimai iš esmės atnaujinti,  pasirodė su kitokiais viršeliais ar naujomis iliustracijomis. Išleisti Lewiso Carrollio, Marko Twaino, Jules Verne, R. L. Stevensono, Hectoro Malot,  L. M. Alcott, L. M. Montgomery, F. H. Burnett, Charles Dickenso, Otfriedo Preußlerio, Katherines Paterson, Astridos Lindgren, Davido Walliamso, kūriniai, Brolių Grimų pasakos, R. J. Palacio „Stebuklas“.  Bet  pakartojimų lyderiais išlieka tie patys kūriniai. Nors per 18 metų Lietuvoje jau išleista per 30 000 egz. anglų rašytojo Melvino Burgeso knygos „Heroinas“, pernai ši knyga vėl tradiciškai pakartota, išleista dar 1000 egzempliorių. Bet pačia populiariausia Lietuvos vaikų knyga reikėtų laikyti Antoine de Saint-Exupéry „Mažajį princą“, kuris perleidžiamas kasmet maždaug nuo 2000-jų, o pernai buvo išleistas net keturiais variantais (du klasikiniai leidimai, dvikalbis ir leidimas su kito dailininko iliustracijomis). Nė vienas lietuvių autorius panašaus populiarumo nesulaukia, o ir senoji lietuvių vaikų literatūros klasika kartojama pakankamai retai. Didesnę paklausą dabarties knygų rinkoje turi šiuolaikiniai lietuvių autoriai. Savo knygų pakartojimais galėjo džiaugtis Tomas Dirgėla, Lina Žutautė, Kristina Gudonytė, Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis, Selemonas Paltanavičius, Violeta Palčinskaitė, Zita Gaižauskaitė, Vilė Vėl, Šarūnė Baltrušaitienė. Išleisti naujai sudaryti Ramutės Skučaitės („Pelėda žino!“) ir Juozo Erlicko („Bijau varlės“) eilėraščių rinkiniai.

Pažintinių knygų grupėje atsidūrusios knygos (74), kaip ir ankstyvajam skaitymui skirti leidiniai, taip pat išsiskiria didžiule vizualikos ir raiškos formų įvairove. Pažintinio pobūdžio knygos klasifikuojamos pagal tarptautinę sistemą, priskiriant jas atitinkamoms mokslo sritims. Universalaus pobūdžio enciklopedijos ir žinynai dažnai būna namų lentynose ir nėra skaitomi ištisai, o naudojami pasirinktinai pagal poreikius ar interesus. (Nors yra tokių žiniukų, kurie mėgsta skaityti enciklopedijas nuo–iki.) Tokių enciklopedijų, klausimynų pobūdžio leidinių, kviečiančių pažinti pasaulį ir save, atsakančių į klausimus kas? kaip? kodėl? ir bylojančių apie viską, „ką turi žinoti kiekvienas protingas vaikas“, pernai buvo išleista virš dešimties. Analizuojant leidinius pagal atskiras mokslas šakas, visuomet gausi gamtos mokslų lentyna (14 knygų). Skaitytojai sulaukė tradicinių enciklopedijų apie gamtą, gyvūnus, knygų apie visatą, dinozaurus, cheminius eksperimentus ir kitas gamtos paslaptis, bei knygų retesnėmis temomis – apie upes (Monikos Vaicenavičienės „Kas yra upė?“), medžius (Peterio Wohllebeno „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“), ekologiją, klimato kaitą (Luca Mercalli „Na ir karštis!“).

Kiek netikėtai, pasirodė nemažas skaičius psichologinio pobūdžio leidinių (14). Dauguma – knygos apie jausmus ir emocijas, visa kolekcija Trace Moroney knygelių, kurios mažuosius moko suprasti ir priimti savo jausmus, ne tik teigiamus, bet ir neigiamus. Savęs pažinimui, lytiniam švietimui (Lizzie Cox „Berniukams apie tai“ ir „Mergaitėms apie tai“) ir sveikatinimuisi (Marius Lasinskas „Vaikai vaistažolių pasaulyje“) skirtos penkios knygos, o pasaulio suvokimui – trys filosofijos mokslams priskirti leidiniai („Mažųjų Platonų serija“ ir Inos Schmidt „Mąstome apie pasaulį su Filu ir Sofija“). Apie tikėjimą, dvasines vertybes išleistos 4 knygos, tarp kurių kunigų Algirdo Toliato ir Antano Saulaičio mintys. Lietuvos valstybingumui, šalies istorijai, geografijai, jos žymiems žmonėms ir įvykiams pristatyti rastume 10 knygų. Įdomesnėmis temomis ir raiškos formomis išsiskiria Norberto Černiausko knyga „Apie šaulius, drakonus ir riterius Lietuvoje“, Nelės Kostinienės, Živilės Mikailienės ir Linos Itagaki „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“, Gintaro Kaltenio „Alšis iš Alšėnų“, Danguolės Kandrotienės „Pasaibos kelionė po Lietuvą“, kurią galima peržiūrėti internete https://www.lithuania.travel/lt/publications). Apie užsienio įžymybes, asmenybes, pakeitusias pasaulį, pasakoja keturios knygos. Kitos pažintinio pobūdžio knygos – tautosakos išmintis, mįslės, kalbiniai galvosūkiai, vaizdo žaidimų ir meno suvokimo paslaptys, darbelių mokymas.

Vietoje išvadų norėtųsi grįžti prie grožinės literatūros ir pacituoti Kanados psichologo ir rašytojo Keitho Oatley mintį, kad grožinės literatūros skaitymas ne tik lavina vaizduotę, turtina mūsų kalbą, leidžia patirti bendras emocijas, bet ir ugdo gebėjimą geriau suprasti vieniems kitus**. O tokiam gebėjimui ugdyti labai tinka vaikų ir paauglių knygos. Visų amžiaus grupių skaitytojai, net ir suaugusieji, tarp 2019 m. išleistų knygų tikrai ras netikėtų, įdomių, prasmingų ir įkvepiančių knygų.

Informacija prauošta pagal: www.ibbylietuva.lt
Roma Kišūnaitė


* Duomenys apie leidybą sovietmečiu paimti iš: Vita Mozūraitė, Vaikų knygos leidyba Lietuvoje 1940–1990 m.: socialinių mokslų daktaro disertacija, Vilnius, 1993.

** https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/grozine-literatura-ugdo-sugebejima-suprasti-kitus.d?id=76411871 (Žiūrėta 2020-03-30)