Psichologė
Psichologinė pagalba – tai mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų įvertinimas ir sprendimas, psichologinės pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant.
Psichologinės pagalbos gavėjai – Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos mokiniai.
Psichologinė pagalba mokykloje teikiama, kai kreipiasi:
- mokinys (savarankiškai);
- mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai);
- mokytojai, gavę mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;
- Vaiko teisių apsaugos tarnyba, jeigu tėvai nesirūpina vaiku.
Paskirtis ir uždaviniai
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).
Uždaviniai:
- nustatyti mokinio (vaiko) psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas ir padėti jas spręsti;
- stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimą bendrauti su mokiniais (vaikais), turinčiais psichologinių problemų;
- padėti laiduoti palankias psichologines sąlygas mokinio (vaiko) ugdymo(si) procese.
Veiklos sritys:
- konsultavimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas, jų konsultavimas;
- įvertinimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas, psichologinis mokinio įvertinimas atliekant pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą; - švietimas: mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų švietimas vaiko raidos, psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
- psichologinių problemų prevencija: psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas (mokyklos bendruomenės grupių tyrimas), prevencinių priemonių bei programų rengimas, organizavimas ir įgyvendinimas, psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija.
Informacijos konfidencialumas
Informacija apie psichologinės pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą psichologinę pagalbą yra laikoma konfidencialia. Ji gali būti prieinama tik specialistams ar kitiems asmenims, kurie yra susiję su jo asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu.
Psichologė atsako:
- už teikiamos psichologinės pagalbos kokybę, korektišką informacijos, gautos atliekant vertinimą ir/ar konsultavimą, panaudojimą;
- už pagalbos gavėjų asmeninio pobūdžio informacijos konfidencialumą ir jos perdavimą su mokinio ugdymo procesu susijusiems asmenims tik jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ar mokiniui (jei yra pilnametis) sutikus.
Mokyklos psichologo veiklą reglamentuojantys dokumentai:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), kiti įstatymai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.
Psichologų profesinės etikos kodeksas (1997)
Mokyklos psichologo bendrieji pareiginiai nuostatai (2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1548)
Psichologinės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas ( 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1215)
Tarptautinis testų naudojimo reglamentas (2003)
Vaikams apie psichologą
Ko tikėtis iš psichologo?
- Psichologas - tai specialistas, padedantis išspręsti varginančius sunkumus, kurių pats žmogus nepajėgia išspręsti ir dėl kurių jis prastai jaučiasi. Savo kūno sveikatą esame įpratę prižiūrėti (laiku einame miegoti, valgome sveiką maistą, geriame vitaminus, sportuojame, būname gryname ore), o jai pablogėjus ir susirgus, kreipiamės į gydytojus ir geriame vaistus. Tačiau kartais nutinka taip, jog jaučiamės blogai viduje: būname liūdni, pavargę, pikti, viskas aplinkui atrodo blogai, o niekas neišklauso, nesupranta ar negali padėti. Tokiu atveju gali kreiptis į psichologą. Su juo gali pasikalbėti visomis tau svarbiomis temomis: apie savo savijautą, jausmus, santykius su draugais ir šeimos nariais, mokyklą ir kitomis svarbiomis, tave neraminančiomis ar slegiančiomis temomis. Psichologas pamėgins tau padėti pasijausti geriau, o buvimas su juo primins paprastą pokalbių, žaidimų popietę su draugu.
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
- Kai kurie vaikai labai nesutaria su tėvais. Vaikams atrodo, kad tėvai jų nuolat nesupranta, verčia daryti tai, ko jie nenori, kas jiems per sunku. Tuomet vaikai jaučiasi pikti, nepatenkinti, liūdni, ginčijasi su tėvais, nepadaro, ką liepia tėvai, o kartais net nenori grįžti namo. Kai kurie vaikai labai nesutaria su savo broliais ar seserimis: jie vis nepasidalina žaislais, trukdo vienas kitam žaisti ar mokytis, atima kito daiktus, pešasi, mušasi vienas su kitu. Tai vadinama šeimos santykių sunkumais. Tokiais atvejais psichologas išklauso visus šeimos narius, jų norus ir padeda šeimos nariams susitarti, kad visi šeimoje jaustųsi geriau.
- Kai kuriems vaikams nesiseka bendrauti su žmonėmis. Vieni vaikai visai nenori su niekuo bendrauti. Kiti bendrauti nori, bet nemoka, kaip susirasti draugų. Jie jaudinasi, ką kiti apie juos pagalvos, ar jų neatstums. Treti draugų susiranda, tačiau labai greitai susipyksta ir išsiskiria. Kiti vaikai jų nepriima į savo grupę, juos atstumia. Tai vadinama bendravimo sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išsiaiškinti, su kuo vaikas norėtų draugauti, kaip susidraugauti ir kaip išlaikyti draugystę.
- Kai kuriems vaikams per sunku mokykloje mokytis. Vaikams būna sunku susikaupti per pamokas ar ruošiant namų darbus. Būna sunku suprasti, ką aiškina mokytojas ar kas parašyta knygose. Jie vis gauna prastus pažymius. Vaikai mano, kad mokytojai yra per griežti, nesupranta jų, blogai paaiškina, verčia daryti per sunkias užduotis. Vaikams nebesinori mokytis, stengtis, jie jaučiasi liūdni, niekam tikę, nepasitiki savimi. Tai vadinama mokymosi sunkumais. Tokiais atvejais psichologas padeda išsiaiškinti, kas konkrečiai vaikui nesiseka, ir pasiūlyti tokius mokymosi būdus, kad vaikui mokytis būtų ne per sunku ir įdomu.
- Kai kurių vaikų gyvenime nutinka tokių įvykių, kurie vaikams labai nepatinka ir vaikams būna sunku susitaikyti su šiais gyvenimo pasikeitimais. Tai gali būti tėvų skyrybos, patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas. Dėl šių įvykių kai kurie vaikai ilgą laiką jaučiasi liūdni, pikti, vieniši, išsigandę ar pasimetę. Tai vadinama adaptacijos sunkumais. Tokiais atvejais psichologas padeda išsiaiškinti, kas vaikui nepatinka pasikeitusioje situacijose, ko jis ilgisi iš ankstesnio laiko ir ką galima pakeisti, kad vaikas pasijaustų geriau.
- Kartais vaikų gyvenime nutinka nelaimių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio netektis, labai sunki liga ar patirta prievarta, koks nors žmogus labai blogai pasielgia su vaiku ir jį nuskriaudžia. Tokie blogi nutikimai vaikus labai sukrečia. Juos gali varginti nuolatinės mintis apie tą labai blogą nutikimą, vis iš atminties iškilti to nutikimo vaizdai. Gali būti sunku susikaupti prie kitų užsiėmimų, mokslų ar iš viso dingsta noras ką nors veikti. Naktimis gali sapnuotis košmarai, lyg vėl vyktų tas blogas nutikimas. Vaiko nuotaika pablogėja, jis tampa liūdnas, neramus, išsigandęs ar piktas ir niekaip negali iš to išsivaduoti. Tai vadinama potrauminiu stresu. Tokiais atvejais psichologas padeda vaikui suprasti, kas įvyko, ką vaikas galvoja, ką jaučia ir kaip jis galėtų sau padėti, kad pasijustų geriau.
- Kai kurių vaikų nuotaika dažnai būna prasta. Vieni dažnai jaučiasi liūdni, vieniši, greitai susigraudina, jei kas nepasiseka, dažnai verkia. Antriems dažnai skauda galvą ar pilvą, juos pykina ar svaigsta galva. Tėvai juos nuveda pas šeimos gydytoją, tačiau gydytojas neranda jokios ligos, kurią galėtų išgydyti vaistais. Treti dažnai būna pikti, juos daug kas erzina, jiems sunku suvaldyti savo pyktį, norisi šaukti, keiktis, muštis, mėtyti daiktus. Ketvirtus kankina greitai besikeičiančios nuotaikos – nuotaika tai labai pakili, smagi, norisi su visais bendrauti, tai labai prasta, vaikas jaučiasi irzlus, nepatenkintas ar liūdnas, nori nuo visų atsitraukti ir užsidaryti savo kambaryje. Kai kurie vaikai jaučiasi taip prastai, kad net ima save žaloti ar nebenori gyventi. Tai vadinama emociniais sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išsiaiškinti prastos nuotaikos priežastis ir rasti būdus nuotaiką pagerinti.
- Kai kuriems vaikams sunku gerai elgtis. Jie nesilaiko tėvų ir mokytojų nurodymų, taisyklių, dažnai prieštarauja, ginčijasi su tėvais. Jie dažnai keikiasi, rėkia ant kitų, tyčia gąsdina kitus, paima kitų daiktus neatsiklausę, tyčia gadina daiktus, muša vaikus, skriaudžia gyvūnus. Tai vadinama elgesio sunkumais. Neretai vaikai netinkamai elgiasi, nes viduje jaučiasi blogai, yra pikti ant kitų žmonių, patiria skriaudą. Arba vaikai kažko labai nori, tik nemoka tinkamu būdu to pasiekti. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas prastai jaučiasi ir netinkamai elgiasi, ir rasti būdus kitaip išreikšti savo pyktį ir pasiekti savo tikslų.
- Kai kurie vaikai maitinasi kitaip, nei dauguma vaikų. Vieni jų įsitikinę, kad yra per stori, labai nori numesti svorio, valgo labai mažai ar labai daug sportuoja, dėl to netenka daug svorio ir kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Antri taip pat sielojasi dėl savo didelio svorio, bet negali susilaikyti nuo persivalgymo, kai vienu kartu suvalgo labai daug kaloringo maisto, o paskui, pajutę kaltę, maistą išvemia. Treti nuolat persivalgo ir turi daug antsvorio. Ketvirti valgo vidutinį kiekį maisto, tačiau jų meniu yra siauras: valgo vien tik tuos pačius kelis maisto produktus, o kitų tėvų siūlomų produktų griežtai atsisako. Tai vadinama valgymo sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti tokios žalingos mitybos priežastis ir rasti būdus maitintis sveikiau.
- Kai kuriems vaikams būna sunku išsimiegoti. Vieniems būna sunku užmigti naktį, baisu eiti miegoti, vis prašosi pas tėvus į lovą, užmigę dažnai sapnuoja košmarus, dažnai naktį prabunda, ryte prabunda per anksti ir nebegali užmigti. Antri užmiega lengvai ir išmiega visą naktį, tačiau ryte tėvų žadinami negali atsikelti, dar nori miego, mokykloje jaučiasi apsnūdę, jiems vis trūksta miego. Tai vadinama miego sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas neišsimiega, ir rasti būdus geriau išsimiegoti.
- Kai kurie vaikai pripranta vartoti kenksmingas medžiagas ir nebegali sustoti jų vartoti. Vaikai rūko, geria alkoholinius gėrimus, vartoja narkotikus, svaiginasi uostydami lakias medžiagas. Tai vadinama žalingu vartojimu arba priklausomybe. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas pradėjo vartoti kenksmingas medžiagas, ir rasti būdus sustoti.
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
- Psichologas - tai specialistas, padedantis vaikui įveikti psichologinius sunkumus: šeimos santykių, bendravimo, emocinius, elgesio, adaptacijos, mokymosi, valgymo, miego ir kitus. Psichologas skatina vaiką papasakoti savo sunkumus ir kartu su juo ieško galimų sprendimų iš keblios situacijos. Taip pat jis padeda vaikui geriau pažinti save, savo jausmus, norus, poreikius.
- Vaikų ir paauglių psichiatras - tai gydytojas, gydantis vaikų psichikos sutrikimus. Kai vaiko sunkumai būna labai dideli ir labai trukdo vaikui ar aplinkiniams, jie vadinami psichikos sutrikimais. Tokiais atvejais vaikų ir paauglių psichiatras skiria vaistų, nuo kurių vaiko nuotaika pagerėja, jis tampa ramesnis, geriau miega, geriau susikaupia per pamokas.
- Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų papildomai mokėsi pasirinktos krypties psichoterapijos. Psichoterapeutas pokalbio metu padeda vaikui suprasti jo psichologinių sunkumų ir prastos nuotaikos priežastis. Kalbėdamasis su psichoterapeutu vaikas geriau save pažįsta, pradeda labiau pasitikėti savimi ir kitais, lengviau bendrauti su kitais žmonėmis.
Kaip tėvams paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
- Tėvai turėtų kalbėti su vaiku kuo paprasčiau, jam suprantamais žodžiais. Sakykite vaikui tiesą ir įvardinkite priežastis, dėl kurių nusprendė kreiptis į psichologą, pavyzdžiui, „nes tau sunku susikaupti per pamokas“, „nes tu dažnai nerimauji ir verki, kai nesiseka“, „nes tu dažnai būni liūdnas”, “nes mes dažnai pykstamės su tavimi dėl to, kad nesitvarkai kambario ir mušiesi su sese” ir pan. Paaiškinkite vaikui, kad psichologas yra specialistas, kuris gali padėti suprasti, dėl ko vaikas jaučiasi prastai, ir rasti būdus, ką padaryti, kad vaikas jaustųsi geriau.
- Papasakokite, kaip vyks darbas su psichologu: kur lankysis vaikas, pas kokį žmogų, kaip dažnai, kaip ilgai, kiek laiko truks vienas užsiėmimas, ką jame darys vaikas, kur tuo metu bus tėvai. Taip pat pasakykite, kad tėvai kartais susitiks pasikalbėti su vaiko psichologu, kad visi geriau suprastų vaiko sunkumus ir geriau jam padėtų.
- Svarbu parodyti vaikams, kad Jums rūpi ne tik jų fizinė, bet ir psichologinė sveikata, emocinė savijauta, kad turite drąsos atvirai žvelgti į vaikų sunkumus ir esate pasiruošę jiems padėti.
Pasikalbėti tėvams su vaiku apie pirmą vizitą pas psichologą galėtų padėti Inos Banionienės, Aušros Pundzevičienės knygelė vaikams „Knyga vaikams apie psichologus“.
Parengta pagal Lietuvos Psichologų Sąjungos informaciją
http://www.psichologusajunga.lt
Emocinė, psichologinė pagalba
Iškilus poreikiui anonimiškai pasikalbėti apie savo psichologinius sunkumus, vaikai gali nemokamai paskambinti į Vaikų liniją (116 111) arba parašyti elektroninį laišką (Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).
Tėvų linija - tai konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams. Darbo dienomis nuo 17 iki 21 val. tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
Visos emocinės pagalbos linijos vienu numeriu – 1809.
Esant ypatingoms krizinėms situacijoms, kai vaikui būtina skubi psichiatrinė pagalba, vaikai visą parą priimami į ligoninėse esančius vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius.